2021

Naudodamas matematinę statistiką, jis išvedė tikslias formules, kurios leido kompiuteriui apskaičiuoti, kaip klasifikavimo tikslumas priklauso nuo mokymo duomenų dydžio. Taip pat išvedė supaprastintas formules, kurios aiškiai rodo, kad kuo sudėtingesnis klasifikatorius, tuo daugiau duomenų jam reikia mokymui.

Jis buvo pirmasis pasaulyje, kuris sugalvojo asimptotikas, kai požymių skaičius ir mokymo duomenų kiekis yra labai didelis (auga iki begalybės). Vėlesni japonų ir amerikiečių mokslininkų tyrimai parodė, kad Š. Raudžio išvestos supaprastintos formulės yra tikslesnės nei kitų mokslininkų. 1972 m. Š. Raudys pasiūlė šią asimptotiką. Šią 1972 m. Š. Raudžio pasiūlytą asimptotiką įvertino akademikas Kolmogorovas. Tai „atvėrė visas duris“ Š. Raudžiui Maskvoje ir Lietuvoje. Vėliau Š. Raudys teoriškai ir eksperimentiškai parodė, kaip sukurto algoritmo patikimumas priklauso nuo bandymams naudojamų duomenų kiekio. Be to, tie patys bandymų duomenys negali būti naudojami kelis kartus.

1978 m., po to, kai Š. Raudys apgynė daktaro disertaciją Baltijos valstybių ir Leningrado komisijoje, remiamas prof. Vytauto Statulevičiaus, Matematikos ir informatikos institutas (dabar – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas) 1981 m. įkūrė Duomenų analizės katedrą. 1982 m. katedros darbuotojai sukūrė patogų programų paketą „SORRA“, skirtą atpažinimo uždaviniams spręsti. Be to, buvo tiriamos problemos, susijusios su atpažinimo uždaviniais dirbtinių neuroninių tinklų taikymo srityje. Už šiuos darbus Š. Raudys 1978 m. buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos mokslo premija, 2003 m. – Lietuvos Respublikos mokslo premija ir gavo nominalinę mokslo stipendiją.

Š. Raudžio moksliniai rezultatai paskelbti dviejuose šimtuose mokslo straipsnių. Kai kurie straipsniai paskelbti tarptautinių mokslo konferencijų (Springer, IEEE) medžiagoje, beveik šimtas straipsnių – WOS (ISI) mokslo žurnaluose. Devyni straipsniai paskelbti IEEE Transactions. Vienas iš straipsnių buvo apdovanotas kaip geriausias 2013 m. VU mokslo leidinys.

Moksliniai rezultatai aprašyti keturiose knygose: 1976 m. „Riboto tūrio gerumas klasifikavimo problemose“ (rusų kalba), 2001 m. „Statistiniai ir neuroniniai klasifikatoriai: integruotas požiūris į jų kūrimą“, išleista leidykloje „Springer“, 2008 m. vadovėlis „Žinių išgavimas iš duomenų“ (lietuvių kalba) ir 2008 m. „Agentų sistemų modeliai“ (kartu su bendraautoriais, lietuvių kalba).

Apie dvidešimt Š. Raudžio studentų apgynė daktaro disertacijas Lietuvoje. Viena iš jų – Indrė Žliobaitė, kurios 2011 m. disertacija buvo pripažinta geriausia Lietuvoje technologijos mokslų srityje. Pedagoginės veiklos metu VU jis skatino moksleivius ir studentus užsiimti moksline veikla. Penki jo magistrantai buvo apdovanoti kaip geriausi technologijos mokslų srityje Lietuvos magistrantūros konkursuose.